Graziausios Lietuvos/ Plus belles Lituanies

Les enfants aiment s'amuser et dessinent pas mal...
Čia šios savaitės vaikų darbeliai, kurie man labiausiai patiko, nes kol grįžinėjau namo iš mokyklos pasiimti lietuvišku( nosine) šokių disko (kai neturi galvos, tada prireikia kojų) tai jie papasakojo apie Lietuvą vat taip. Šauniausia tai, kad plakatuose nebuvo jokio mano isikišimo, kuris dažniausiai pataiso kai kurias vaikų klaidas.

Taigi gražiausios formos Lietuva ir Drūkščiai - Drūrščiai Čia patiko labai bebriukas, geltonas litas su žaliais pakraštėliais ir VYTIS. Vaikai bandė man paaiškinti, kad nebeišeis jo apsukti, bo priklijavo stipriai, todėl liko aukštyn kojomis.

Čia gyvūnų mylėtojai: Trakai - miestas ant vandens, dvi lapės, stirna - stirra, gražus gandriukas.

Nesakykit mamai…/ Ne dites pas à mama

Kad sirguliuoju…tai mane išlaisvino iš 4nio, 5nio“savanoriško“ sėdėjimo be reikalo biuriuke, tačiau sąžiningai gydžiausi kaip išmokau: mažai vaistų ir daug arbatų bei miego... tai išgelbėjo 6nį ir 7nį iš namų ir miesto, tai vat todėl ir išėjau į Korsikos pajūrį, šį kart nusileidau iš kalnų:D
Šeštadienis – vaikams, kuriuos pažįstu:
-Žinokit tie asilai visai nebailūs, tik jie kažkokie keisti persekiotojai. Aš vienam iš jų bandžiau pasakyti, kad nesektų iš paskos, o nuotrauka tik todėl, kad visi vaikai pamatytų, kokie jie gražūs. Tikri asiliukai – pūkuotukai.. :D

O jūros ežiukai dabar jau vargšeliai slepiasi ir apsikrauna kriauklėmis, kad jų nepastebėtų, nes šiuo metu jų medžioklės sezonas. Nė vienas žmogus turbūt nenori būti suvalgytas, jūros ežiukas taip pat...(prisipažinsiu, kad vieną esu ragavusi, tik gaila, kad po to negalėjau grąžinti jo į tą pačią spygliuotą būseną, nes jis buvo perkirptas pusiau L, ech...)
Sekmadienis - Viskas viename:
Tikslas - Capo di Muro; Priemonės – automobilis ir kojos; Atstumas –matosi į tolį iš kur atvykom (maždaug valanda nuo Ajaccio); Oras – trumpos rakovės; Vaizdas – jūra, kalnai su sniegu, krūmokšniai, bepradedą žydėt žolynėliai, akmenys gerai jausti po kojom kai esi su sportbačiais...Aplinka – sutikti žmonės labai geranoriški, tik aš negernoriška, nes sakiau, kad nesu jokia turistė ir pradėjau pasakoti savo istoriją, tai mane pačią kartais užknisa, bet tik kartais, nes šį kartą buvau išsišiepusi. Sakė, jog kalbu su akcentu, vos nepaklausiau – ar tikrai? Nes buvau labai įsijautusi į prancūzišką pasakojimą, net žodžių „kišenėj“ neprireikė... ir palinkėjo gražios kelionės, beje, čia visi prasilenkdami sveikinasi, kur bebūtum – ar miške :D, ar kalnuose. Teigiamai mane veikia – įgudau – sveikintis su daug kuo.

Ar patiko? - tinka visos dainos su žodžiais „I’m feeling good“, Bob Marley ir Zuccero ir Queen taip pat, tik todėl, kad skamba ausyse dabar dažnai, visai jokių muzikinių naujienų, tačiau daug teigiamų emocijų. Linkėjimai ;)

Vasario 17d.

Sios dienos daina: Michael Bublé - Feeling Good
Kita versija, turbut originalioji, Nina Simone...
zr.RANDO

Dalis mysliu, dalis ispudziu...

Pirmadieni kaip visi saziningi darbuotojai ateinu i biuriuka 9val., nors jau praeita savaite ir sian pratempiau iki 9.30 arba dar ilgeliau :). kas pasidare? Ogi viskas atsibodo ir paputus zieminiam - pavasariniam vejui uzsinorejau namo. Kazkaip issisemiau akimirkai ir neber didelio noro buti tikra savanore, tiesiog atsibodo ir truksta motyvacijos. Jauciu, kad pripratau prie visko ir dingo bet kokie akiniai, kokius bebuvau uzsidejusi. Placiai, siaurai ir visaip kitaip atmerktomis akimis ziuriu i pasauli ir vis tiek nebegalvoju apie dabar, o galvoju apie tai - ka veiksiu? ko neveiksiu? kodel? kaip? kai grisiu namo ir tai turbut kuriam laikui uzsiliks mano galvoje...
O uzsinorejus namo ir uzsibuvus tradicinej susiraukimo busenoj - gimsta genialios idejos ir mintys :)
Tai is baimes, kad laikas bega bega ir kad savanore buti nebenoriu sestadieni su Sophie (Au pair mergaite), kuri atsirado per Couch Surfing nusigavom iki Monte Gozzi...pirmas savarankiskas zygiavimas.
Stovejimo aikstele :D, geriausia, kokia gali buti siauruose kaimeliu keliukuose
Cia mes abi patenkintos, kad pasiekem kalniuka issvajota
Cia tas kalniukas is sono
o sekmadieni isbandziau ta pati Vallée D'ESE (kur pries savaite zr.RANDO), tik ne zygiavau, o slidinejau... labai norejau iveikti ta kalniuka, man pasirode didziausia trasa is visu, kurias teko bandyti kada nors, bet kai isbandziau tai jega. Tik juokinga buvo, nes kai leidausi pati viena tai nusileidau gerokai greiciau, nes is esmes neuzsisuku kaip reikiant ir nemoku sustoti. O kai mane drauge slidinetoja moke uzsisukineti tai puse kalno slydau ant siknos, nes bandydama sustoti vidury per staigiai uzsisukau ir praradau pusiausvyra...ir slides pasiemiau mazesnes nei turiu savas, nes klause - ar pirma karta slidinejat? as sakiau, jog pirma, bet ir su trumpesnem dziaugsmo buvo sociai :)

Taip as maciau...

Zodziu svarus pirmadienis, nes ka tik nulijo Korsikos lietus, gaila, kad negaliu parodyt, kokios gatves pilnuteles vandens buvo, bet turbut Lietuvoj irgi nutinka taip per liutis mieste.
Is sekmadienio zygiavimo galiu pasakyti, kad pirma karta ismeginau "kates" ir visai gerai su jomis per pokieti sniega kabintis zr. sone RANDO, ten yra nuotrauku, tik nesuprantu, kodel jos neapsuktos :D, bet niek tokio...
Ir dar sian mokyklos kieme maciau zydinti medi stai jis.
Panasus i obeli ar ne?, bet ne obelis (beje ir kaktusai zydi, raudonai). O kas per medis? Les amandiers fleurissent.
Tai tokia grazi istorija apie viena princese, kuri gyveno Ispanijoje ir nemate ziemos, tai kad ji labai neliudetu ir pamatytu ziema, nusprende jai prisodinti daug medziu - migdolmedziu (amande - migdolas) ir jie suzydejo sausio menesi.
As savo dedes rando klausiau ar jis turi savam sode tokiu medziu, jis sako ne, bet maciau pakeliui i namus viena ir jei noresi tau parodysiu :) ir toks sutapimas, kad sian ejau i mokykla su kolege ir vat ziuriu, medis zydi. Ir nufotkinau, tik zieduku nepritraukiau, bet panasus i obelu ziedus.
Tai vat taip as irgi pamaciau.... :D :D :D