Nesakykit mamai…/ Ne dites pas à mama

Kad sirguliuoju…tai mane išlaisvino iš 4nio, 5nio“savanoriško“ sėdėjimo be reikalo biuriuke, tačiau sąžiningai gydžiausi kaip išmokau: mažai vaistų ir daug arbatų bei miego... tai išgelbėjo 6nį ir 7nį iš namų ir miesto, tai vat todėl ir išėjau į Korsikos pajūrį, šį kart nusileidau iš kalnų:D
Šeštadienis – vaikams, kuriuos pažįstu:
-Žinokit tie asilai visai nebailūs, tik jie kažkokie keisti persekiotojai. Aš vienam iš jų bandžiau pasakyti, kad nesektų iš paskos, o nuotrauka tik todėl, kad visi vaikai pamatytų, kokie jie gražūs. Tikri asiliukai – pūkuotukai.. :D

O jūros ežiukai dabar jau vargšeliai slepiasi ir apsikrauna kriauklėmis, kad jų nepastebėtų, nes šiuo metu jų medžioklės sezonas. Nė vienas žmogus turbūt nenori būti suvalgytas, jūros ežiukas taip pat...(prisipažinsiu, kad vieną esu ragavusi, tik gaila, kad po to negalėjau grąžinti jo į tą pačią spygliuotą būseną, nes jis buvo perkirptas pusiau L, ech...)
Sekmadienis - Viskas viename:
Tikslas - Capo di Muro; Priemonės – automobilis ir kojos; Atstumas –matosi į tolį iš kur atvykom (maždaug valanda nuo Ajaccio); Oras – trumpos rakovės; Vaizdas – jūra, kalnai su sniegu, krūmokšniai, bepradedą žydėt žolynėliai, akmenys gerai jausti po kojom kai esi su sportbačiais...Aplinka – sutikti žmonės labai geranoriški, tik aš negernoriška, nes sakiau, kad nesu jokia turistė ir pradėjau pasakoti savo istoriją, tai mane pačią kartais užknisa, bet tik kartais, nes šį kartą buvau išsišiepusi. Sakė, jog kalbu su akcentu, vos nepaklausiau – ar tikrai? Nes buvau labai įsijautusi į prancūzišką pasakojimą, net žodžių „kišenėj“ neprireikė... ir palinkėjo gražios kelionės, beje, čia visi prasilenkdami sveikinasi, kur bebūtum – ar miške :D, ar kalnuose. Teigiamai mane veikia – įgudau – sveikintis su daug kuo.

Ar patiko? - tinka visos dainos su žodžiais „I’m feeling good“, Bob Marley ir Zuccero ir Queen taip pat, tik todėl, kad skamba ausyse dabar dažnai, visai jokių muzikinių naujienų, tačiau daug teigiamų emocijų. Linkėjimai ;)